- išpėduoti
- 1 išpėdúoti 1. tr. išvaikščioti paliekant pėdų žymių, pridaryti pėdų: Kiškių išpėdúotas sniegas Ul. Žiūriu – visas sodelis kiškių išpėduotas, ištrepinėtas Š. Miltai pelių išpėdúoti Ėr. Užejo vienam daikte duobę iškastą ir aplink žmogaus išpėduota BsPII214. Pasižiūrėjau aruodan – pelių išpėdúota išpėdúota Dbk. Skarytelė iškvietkuota, kai žvirblelių išpėduota (d.) Švd. Niekas neįleidė vištos, tai jos išpėdúota, išlakstyta apie duris Rm. Išpėdãvo visus burokus Klt. Karvės išpėdãvo kviečius Dkšt. Arklys visą daržą išpėdãvo Krš. 2. refl. Lš, Kpč išsisukti, ištrūkti, išvengti: Jau dar̃ tu, žalty, iš mano nagų neišsipėdúosi! Lp. Nei vienas jaunas neišsipėdav[o] (visus į kariuomenę paėmė) Lp. \ pėduoti; išpėduoti; nupėduoti; pripėduoti; užpėduoti
Dictionary of the Lithuanian Language.